Pirmąją 2015-ųjų rugpjūčio savaitę Osle, Norvegijoje, prasidėjo pirmasis tarptautinio šokio projekto „Godos“ kūrybinis etapas – vienos iš dviejų šiuolaikinio šokio spektaklio dalių kūrimas. Trims savaitėms į Norvegiją išvyko penkios Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjos: lietuvės Ema Nedobežkina ir Gintarė Ščavinskaitė, japonės Haruka Suzuki ir Kirie Oda bei vokietė Laura Witzleben, kurios kartu su šokio teatro „Panta Rei“ choreografėmis Anne Ekenes ir Pia Holden intensyviai repetuos Trikkehallen salėje, įsikūrusioje buvusiame tramvajų depo Kjelsås rajone, Oslo pakrašty. Prie kūrybinės komandos keletui dienų prisijungs į Norvegijos sostinę atvyksiantis kompozitorius Antanas Jasenka.

Prieš pirmąjį kūrybinį etapą projekto partneriai surengė du kūrybinius susitikimus: pirmąjį – gegužės mėnesį Kaune, antrąjį – rugpjūčio mėnesį Osle: kartu su šokėjomis į Oslą kelioms dienoms vyko ir choreografė Birutė Letukaitė bei projekto koordinatorė Eglė Marčiulaitytė.

godos17

2015 m. gegužės 20-22 d. Kaunas. Lietuva

Pirmojo kūrybinio susitikimo metu Lietuvoje viešėjo „Panta Rei“ šokio teatro atstovės: choreografės Anne Ekenes ir Pia Holden bei projekto koordinatorė Norvegijoje Martina Jankauskaitė. Nors viešnagė truko tik keletą dienų, tačiau susitikimo darbotvarkė buvo intensyvi ir orientuota į projekto veiklų įgyvendinimo planavimą bei kūrybines diskusijas apie būsimą šokio spektaklį.

Susitikimo metu pirmąkart gyvam pokalbiui susirinko projekto kūrybinė komanda: choreografės Birutė Letukaitė, Anne Ekenes, Pia Holden, kompozitorius Antanas Jasenka, dramaturgė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas. Pirmiausia buvo diskutuojama apie spektaklio temą – godas. Tiksliausios šio žodžio reikšmės ieškojome lietuvių tautos folklore, kultūriniame pavelde, remdamiesi asmeninėmis žiniomis ar patirtimis, atėjusiomis iš literatūros, istorijos, antropologijos, aplinkos pažinimo ar tiesiog senolių pasakojimų. Svarstėme, kokios yra šių dienų godos – liūdnos ar ilgesingos, labiau sietinos su svajonėmis ar neišsipildžiusiais lūkesčiais? Apie ką godojasi norvegai ir kitos tautos? Klausimų būta daugiau nei atsakymų, todėl užduotis „atrakinti godas“ teko dramaturgei Silvijai – jos atliekamas godų tyrimas yra bene pagrindinė atspirtis būsimo šokio spektaklio kūrybinei komandai.

Susitikimo metu taip pat suplanuotas preliminarus projekto veiklų įgyvendinimo kalendorius, numatyta šokio koprodukcijos premjeros data, sudėliotas edukacinės projekto dalies – gastrolių po Lietuvos ir Norvegijos regionus – grafikas, aptarta projekto administravimo Lietuvoje ir Norvegijoje tvarka ir daugelis kitų dalykų.

Kitas svarbus šio susitikimo tikslas buvo choreografių iš Norvegijos susipažinimas su tarptautine šokio teatro „Aura“ trupe bei šešių būsimame šokio spektaklyje dalyvausiančių šokėjų atranka. Choreografės iš „Panta Rei“ vedė trijų valandų trukmės kūrybines dirbtuves. Be to, tą pačią dieną jos turėjo galimybę pažinti šokėjus ne tik repeticijų salėje, bet ir profesionalioje scenoje – Alytaus miesto teatre „Aura“ rodė spektaklį „Padaryk iš manęs jungiklį“, šįmet gavusį ne vieną apdovanojimą už choreografiją, idėją ir originalų garso dizainą.

Pirmojo kūrybinio susitikimo pabaiga žymėjo tvirtą projekto įgyvendinimo pradžią.

 

2015 m. rugpjūčio 2-5 d. Oslas. Norvegija

Antrasis kūrybinis susitikimas įvyko Norvegijoje. Šįkart į Oslą išvyko nemaža auriečių grupė – penkios šokėjos ir Kauno šokio teatro „Aura“ direktorė, meno vadovė ir choreografė Birutė Letukaitė bei projekto koordinatorė Eglė Marčiulaitytė. Pastarųjų pagrindinis kelionės tikslas – susitikti su projekto partnerio „Panta Rei Danseteater“ komanda, pasikalbėti apie būsimos šokio koprodukcijos scenografiją, kostiumus, dviejų spektaklio dalių sujungimo variantus, įvairius techninius poreikius, projekto viešinimo priemones ir kitus svarbius su projekto įgyvendinimu susijusius klausimus.

Be minėtų veiklų, pirmąją dieną praleidome Trikkehallen salėje, stebėdamos „Auros“ šokėjų atliekamas užduotis, kurias dienos pradžioje pateikė choroegrafė Pia Holden. Po to sekė ilgas choreografių pokalbis su šokėjomis godų tema.

Antrąją susitikimo dieną drauge su Birute Letukaite aplankėme 2004 m. duris atvėrusį Dansens Hus (liet. šokio namą), įkurtą centriniame Oslo rajone Grünerløkka, Vulkano kvartale, buvusioje padangų gamykloje. Čia susitikome su Oslo tarptautinio šokio festivalio „CODA“ meno vadove Lise Nordal: pasidalinome apmąstymais apie šiuolaikinio šokio auditorijos ypatumus Lietuvoje ir Norvegijoje, jos plėtros galimybes, vietinę Norvegijos šokio rinką, aptarėme šįmet spalio mėnesį dešimtmetį švęsiančio „CODA“ festivalio ir dvidešimtpenkmetį minėsiančio tarptautinio šokio festivalio „AURA 25“ programas, organizacinius iššūkius, kultūros finansavimo politiką abiejose šalyse bei daugybę kitų įvairių klausimų.

Be Dansens Hus, Vulkano kvartale žmones taip pat traukia ir suburia ten veikiančios mokyklos, du viešbučiai, pirmasis Oslo maisto turgus (dabar čia daugiausia prekiaujama ekologiškais ir gurmaniškais maisto produktais), nedideli biurai, kultūrinės erdvės, jaukios kavinės bei restoranai, gyvenamieji namai ir didžiulis prekybos centras. Dansens Hus ir Vulkano kvartalas – tai dar vienas pavyzdys Kauno miestui (ir ne tik), kaip buvusius pramoninius pastatus galima pertvarkyti į aktyvias kultūrines erdves, o aplinkui sudarius sąlygas žmonėms kurti ir vykdyti įvairias veiklas – industrinį kompleksą paversti kūrybiniu klasteriu. Į šią vietą tiesiog norisi sugrįžti, jei ne šokio spektaklio pažiūrėti, tai bent išgerti kavos jaukioje bohemiškoje aplinkoje.

Antrasis kūrybinis susitikimas buvo ne ką mažiau intensyvus negu pirmasis, todėl turėjome labai mažai laiko artimiau susipažinti su Oslu. Vis dėlto paskutinį vakarą praleidome kartu su šokėjomis vaikštinėdamos Aker Brygge pakrante Oslo prieplaukoje ir kalbėdamos apie būsimus darbus.

Antroji šokio spektaklio „Godos“ dalis bus statoma rudenį Lietuvoje, šokio teatro „Aura“ studijoje. Premjera įvyks 2016 m. sausio pabaigoje Kaune, o po jos projekto dalyviai keliaus į 5 savaičių trukmės gastroles, kurių metu bus įgyvendinama šokio edukacijos programa trijuose Lietuvos ir dviejuose Norvegijos regioniniuose miestuose. Sekite naujienas čia ir projekto Facebook paskyroje.

Projektas „Godos“ yra įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“.

Tekstą parengė projekto koordinatorė Eglė Marčiulaitytė

 

eeagrant_1 LRKM aura logo panta rei logo_godos_with_txt_blackArts Council Norway

Parašykite komentarą