03Bal19:0020:00AURARCHYVAS: Jūra (2012)AURARCHYVAS

Renginio detalės

Kol karantino metu Kauno šokio teatras „Aura” žiūrovams negali pasiūlyti gyvai atliekamų pasirodymų, pristatome AURA archyvinių spektaklių transliacijas!

 

Balandžio 3 d. 19 val. – „Jūra“ (2012)

Idėja, režisūra, choreografija: Birutė Letukaitė
Muzika: M. K. Čiurlionis
Apšvietimas: Vladimiras Šerstobojevas
Video: Gintaras Laurušonis, Birutė Letukaitė
Kostiumai: Solveiga Vasiliauskaitė, Paulina Nešukaitytė
Scenografija: Birutė Letukaitė, Paulina Nešukaitytė
Šoka: Liza Baliasnaja, Gotautė Kalmatavičiūtė, Ieva Navickaitė, Marius Pinigis, Indrė Puišytė, Andrius Stakelė, teatro studijos auklėtiniai ir Kauno choreografijos mokyklos mokiniai.
Trukmė: 50 min.
Premjera: 2012, gegužės 6 d.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 – 1911) – kompozitorius ir dailininkas, palikęs ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje bei padėjęs pamatus lietuvių profesionaliai muzikai.

M. K. Čiurlionio tapyba pagrįsta muzikinėmis formomis, archajiškais liaudies simboliais ir art noveau įtaka, o muzika – harmonija ir sinestetinėmis tendencijomis. Kūriniuose vaizduojami gamtos motyvai perteikia subjektyvų menininko santykį su supančiu pasauliu, sugretinant žmogų ir gamtą.

M. K. Čiurlionio simfonijos „Jūra“ (1903 – 1906) kompozicinė visuma pasižymi filosofine potekste, ryškiais gamtos vaizdiniais ir psichologiniu turiniu. „Jūros paveikslas, nuo seno viliojęs kompozitorių, ryškėjo kaip kovose apvalyto ir išaukštinto gyvenimo simbolis; aktyvi jėga, tragiškai lūždama ir iškilmingai prisikeldama, kreipėsi į paniekintą žmogaus vertingumą, kvietė kilti prieš amžiaus ydas ir priespaudą“. (Vytautas Lansbergis)

Choreografei Birutei Letukaitei M.K. Čiurliojo „Jūra“ tapo pagrindine metafora, siekiant kalbėti apie pakitusį šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykį, apie šių dienų skaudulius: toksinėmis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kuri užteršta fobijomis, egoizmu ir apatija. Pažeista gamtos ir žmogaus pusiausvyra atneša abipusius negrįžtamus praradimus.

Baltijos jūros užterštumas susijęs su karine pramone. Cheminiai ginklai pradėti skandinti jau po Pirmojo pasaulinio karo, o Antro pasaulinio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3000-5000 tonų cheminio ginklo, 270 000 tonų sprogmenų su cheminiu užtaisu, 35 000 tonų raketų ir aviabombų. Tai tik dalis duomenų, atskleidžiančių tragišką Baltijos jūros situaciją.

„Mokslininkai seniai ištyrė ir nustatė, kad Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje, kad joje pagautų žuvų negalima valgyti […] Baltijos jūra yra radioaktyviausia ne tik tarp jūrų, bet ir apskritai radioaktyviausias vandens telkinys pasaulyje. “ ( ELTA)

„Ko skundiesi, jūra?“, – daugiau kaip prieš 100 metų klausė kompozitorius, lyg nujausdamas būsimą Baltijos aimaną.

 

Peržiūros nuoroda 

 

Nuotraukos autorius D. Matvejevas

Daugiau

Laikas

(Penktadienis) 19:00 - 20:00

Vieta

Kauno šokio teatras AURA

Organizatorius

Kauno šokio teatras AURA

Leave a Reply

Your email address will not be published.