„Ko skundiesi, jūra?“, – daugiau kaip prieš 100 metų klausė kompozitorius M. K. Čiurlionis, lyg nujausdamas būsimą Baltijos aimaną. Choreografei Birutei Letukaitei M. K. Čiurlionio „Jūra“ tapo pagrindine metafora, siekiant kalbėti apie pakitusį šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykį, apie šių dienų skaudulius: toksinėmis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kuri užteršta fobijomis, egoizmu ir apatija.